liaukti

liaũkti, -ia, -ė 1. intr. Užp gausiai tekėti, bėgti, žliaukti: Prakaitas liaũkia Ds. 2. tr. daug gerti, valgyti, rūkyti: Kam te reik[ia] tiek liaũkt (gerti), kad nebegali Krč. Iškepė tokių varškėčių, tai kad liaukiaũ, tai liaukiaũ Slv. Tas mūsų tėvas liaũkia ir liaũkia pypką Ps.